Dega sakalo lizdas. Atskrenda sakalė, pagriebia vyriausią sakaliuką ir neša per jūrą, o tas šaukia:
-Gelbėk, mamyt, senatvėje tave žiūrėsiu, saugosiu. Numeta motina vaiką jūron ir grįžta atgal, pagriebia vidurinįjį sūnelį ir vėl neša per jūrą, o tas šaukia:
-Mamyt, išgelbėk, aš tave senatvėje nešiosiu, saugosiu, gali neabejot.
Numeta motina ir jį jūron. Grįžta pas jauniausiąjį. Pasigriebia, neša jį per jūrą ir tas tyliai pasako:
-Neužsirūstink, mamele, bet kai tu pasensi ir aš turėsiu savo vaikų, aš pirma gelbėsiu juos.
Nieko nesakius sakale perkėlė jauniausiąjį sūnų per jūrą.
Tad išgerkim, draugai, už mamas, kurios išaugino vaikus sąžiningus ir sakančius tiesą! Už mamas!