Už pasitikėjimą
Ėjo žmogus keliu ir baloje pamatė varlę. Varlė kaip varlė, bet ji... staiga prakalbo žmogaus balsu: „Paimk mane į rankas, žmogau. Man šalta".
Žmogus nustebo, bet varlę paėmė į rankas. O ji vėl prakalbo: „Įdėk mane į savo kišenę, aš sušilsiu".
Žmogus taip ir padarė. Eina namo ir galvoja: kur aš namuose dėsiu varlę? Kam ji man reikalinga? Ar ne geriau dabar ją išmesti? Ir varlė ėmė maldauti: „Neišmesk manęs, žmogau. Man taip liūdna vienai. Paimk mane su savim".
Žmogus paklausė ir, parnešęs varlę namo, padėjo ant grindų. Kai išsivirė sau kavos, vėl išgirdo varlę: „Ir man kavos".
Žmogus pavaišino varlę kava, o pats atsigulė į lovą. Varlė taip pat įšoko į lovą ir ... pavirto gražia mergina.
Tuo metu namo parėjo jo žmona. Žmogus jai papasakojo visą istoriją apie varlę, bet žmona nepatikėjo.
Tad išgerkime, bičiuliai, už pasitikėjimą!