Už gerą žodį
Susidraugavo žmogus su lokiu. Kartą žmogus savo keturkojį bičiulį pasikvietė į svečius. Lokys maloniai paviešėjo, o atsisveikinant šeimininkas pasibučiavo su lokiu ir paprašė, jog ir žmona taip pat padarytų. Bet žmona spjovė į lokį ir piktai pasakė:
Nekenčiu dvokiančių svečių!
Po kurio laiko žmogus, pasiėmęs kirvį, susiruošė į mišką kirsti medžių. Ta pačia proga aplankė lokį. Sis mielai priėmė, o po to paprašė:
Trenk man į galvą kirviu!
Žmogus ilgai atsikalbinėjo, bet lokys taip nuoširdžiai prašė, jog teko nusileisti. Jis kirviu stiprokai trinktelėjo lokiui ir sužeidė jo galvą.
Po mėnesio žmogus vėl susitiko su lokiu. Jo galvos žaizda jau buvo užgijusi. Tada jis tarė žmogui:
Štai pažvelk, žmogau, žaizda nuo kinio smūgio jau seniai užgijo, bet iki šiol neužgijo širdis, kurią sužeidė tavo žmonos liežuvis!..
Taip, žodžiu galima ir sužeisti, ir užmušti. Siūlau tostą už tai, kad labai atsargiai elgtumės su žodžiu šiuo bene pačiu stipriausiu ginklu...