Kaip duonos riekė lūžta perpus, kaip sunokęs vaisius skyla pusiau, taip ir tavo gyvenimas, brangi dukrele, pasidalijo j dvi dalis. Pirmoji dalis, mergystė, jau pasibaigė, dabar išleidžiu tave į savarankišką gyvenimo kelią, nuo šiol tu suksi SAVO gyvenimo ratą, kuriame, kad ir linkiu tau visa ko geriausio, bus visko džiaugsmų ir bėdų, laimės trupinėlių ir rūpesčių. Bet nepamiršk, brangiausioji dukra, kad niekad nebus užartas takas į mūsų namus, jis niekad neužžels žole. Jei norėsi pasiguosti ar pasidžiaugti, paverkti ar pasijuokti, ateik j savo mergystės namus. Tu ir tavo šeima čia visada būsite laukiami. O dabar, dukrele, paduok ranką savo išrinktajam ir drąsiai ženkite naujuoju keliu. Telaimina jus Dievas!