1751 m. liepos 13 d. Raudondvario karčiamoje buvo žiauriai sumušti jos tarnautojai: leisgyviui nuomininkui Tovelui iš barzdos išrauti plaukai, suplėšyti drabužiai, buvo visas sudaužytas ir kruvinas, kiti darbuotojai Fumkė ir Izakas irgi sumušti. Atvykusiam pareigūnui Čečotai jie papasakojo, kad juos sumušė dvaro žmonės vykdydami pravažiuojančio keltu kunigo, Žemaitijos prelato Mykolo Tiškevičiaus, paliepimą. Šis incidentas nebuvo išaiškintas.