1833 m. balandžio 11 d. Kamajuose mirė lietuvių poetas Antanas Strazdas. Jo gyvenimas nebuvo lengvas, nors ir baigė Varnių kunigų seminariją. bažnyčios valdžia nuolat kilnojo nepaklusnųjį kunigą iš vienos vietos į kitą, galiausiai 1828 m. ligotą ir seną jį ištrėmė į Pažaislio vienuolyną. Pabėgęs iš vienuolyno Strazdas buvo priverstas duoneliauti. Poetą paprasti žmonės labai mėgo, prisiminimuose vaizduojamas kaip skriaudžiamųjų gynėjas, drąsus ir humaniškas dvasininkas. 1814 m. Strazdas išleidžia poezijos rinkinėlį "Giesmės svietiškos ir šventos", kuriame buvo išspausdintos devynios dainos. Kitą poezijos rinkinį sutrugdė išleisti cenzūra. Jo poezijoje vyrauja kaimo ir valstiečių gyvenimo tematika, todėl greitai paplito liaudyje, susiliejo su liaudies kūryba.