Už galvą ant pečių
Vieno žmogaus šeimoje vienas po kito gimė vaikai. Bet vis dukros ir dukros. O šeimininkas taip troško išvysti sūnų. Ir kiekvienas jo pažįstamas, kiekvienas jo kaimynas negailėjo jam patarimų, kaip ir ką daryti, kad šis pagaliau susilauktų sūnaus. Taip jam patarinėjo, jog šis neiškentęs pagaliau tarė:
— Pakaks, tų patarimų aš tiek prisiklausiau, jog nebemoku to daryti, ką mokėjau...
Tad pakelkime taurę už tai, kad kiekvienas turėtume galvą ant pečių ir eitume savo keliu!..