UŽ gerus darbus
Kartą vienas generolas pateko į nelaisvę. Jis buvo įmestas į gilią duobę. Atsirado vienas geradaris, kuris nutarė išlaisvinti generolą. Atėjęs prie įkalintojo duobės, jis sušuko:
Belaisvi, ar aš gerai padarysiu, jei tau padėsiu pabėgti?
Generolas prisipažino geresnio poelgio ir nesitikėjęs.
Geradaris numetė virvę ir netrukus generolą ištraukė iš duobės. Ir tuoj pat paklausė:
Ar aš gerai padariau, kad išgelbėjau tave? Generolas nuoširdžiai padėkojo geradariui. Bet
netrukus geradaris vėl ėmė klausinėti, ar jis gerai pasielgęs. Kas kelias minutes išgelbėtojas prašyte prašėsi generolo padėkos. Įkyrėjo generolui tie klausimai ir jis garsiai sušuko:
Ei, sargyba! Šis žmogus nori padėti man pabėgti!
Sargyba bemat sučiupo ir Gelbėtoją, ir išgelbėtąjį. Kai sargyba ėmė klausinėti generolo, kodėl šis nepasinaudojęs dėkinga proga pabėgti, šis prisipažino:
Jau traukiant mane iš duobės, nervino šio įkyrumas. Jis taip primygtinai prašėsi dėkingumo, jog būčiau išprotėjęs, kol pasiekčiau laisvę...
Tad pakelkime taurę už tai, kad, atlikdami gerus darbus, įkyriai neprašytume padėkos!