Jei kada žiūrėjai į krentančias snaiges, turėjai susimąstyti,
kad jos taip trumpai išgyvena... Tiesiog nukrinta ant delno ir jų
jau nebėra... Kažkada grožėjais drugeliais, o jie gyvena tik
vieną dieną... Matei, kaip besileisdama saulė nudažo debesis, bet tai
būna taip laikina... Kartais kas gražu, būna taip netikra. Arba kas
tikra, būna taip trumpai... Noretųsi sustabdyti laiką, amžinai
pasilikt su mylimais, amžinai just meilę... Kad vakare nereiktų lieti
ašarų, priimk viską, kaip gyvenimo mestą iššūkį. Juk tu gali jį
pralenkt, tik reikia gero ūpo ir nuoširdumo, tada gyvenimas jau bus
tavo. Tu būsi jo šeimininkas.
Gyvent iš tikrųjų smagu, tik mokėkim už jį būt pranašesni. Galiu aš,
gali ir tu.