UŽ TEISYBĘ
Kartą kregždutė su savo mažyliais gelbėjosi nuo grobuonių ir atsidūrė prie gilaus kalnų tarpeklio. Pirmoji mažylė ėmė maldauti kregždutės:
Mamyte, pernešk mane ir aš visada tave mylėsiu.
Netikiu, atsakė kregždutė. Jeigu taip kalbi, vadinasi, niekada manęs nemylėjai.
Ir vadovaudamasi žiauriais giminės išgyvenimo įstatymais, numetė mažylę j tarpeklį.
Mamuliuk, pernešk mane ir aš tave kada nors išgelbėsiu, tarė antroji kregždutės mažylė.
Netikiu, vėl pakartojo kregždutė ir paklusdama tiems patiems žiauriems giminės išlikimo dėsniams ir šią mažylę numetė į prarają.
Tada trečioji mažylė tarė:
Mamyte, išgelbėk mane, ir aš, kai užaugsiu ir išmoksiu skraidyti, taip pat gelbėsiu savo vaikus.
O tu kalbi tiesą, pasakė kregždutė ir paklusdama žiauriems giminės išlikimo dėsniams, išgelbėjo mažylę.
Tad pakelkime taurę už teisybę ir tiesą, kokia karti ji bebūtų...