Tu dar nevaikštai, bet tu jau atėjai
Iš meilės ir manęs - ant mano rankų
Tu dar nesiglaudi, nes nieko nebijai,
Aš tik jaučiu kvėpavimą - lyg paukščio tankų.

Tu dar juokingai mažas, bet tu tikrai esi.
Jeigu ant šieno trys šešėliai artimi, žydri ir taikūs.
Jeigu sekundės - mažojo šešėlio judesy, jos jau fiksuojamos.
Ir nebeslinks pro šalį laikas.

Tu dar neprabilai, o as juk pirmutinė tavo atrama,
Kol kambarys dar supasi, kol grindys traška.
Aš tavo pirmas žodis - aš MAMA
Pati pradžia, ir pirmas šuolio taškas.