O aš norėčiau...šiltą naktį atsigulti ant asfalto, apsikloti žvaigždėta dangaus antklode, po galva pasikišti dar nespėjusios sudžiūti žolės žiupsnį ir pamiršti tai, kas buvo vakar, kas bus rytoj. Gyventi tik tuomet ir amžinai, be žiemos, be dienos...gyventi tik vieną, šiltą rugpjūčio naktį ir niekada nematyti mirštančios gamtos ar austančios naujos dienos. Norėčiau jausti amžiną dabartį ir nieko nebelaukti. Dabar aš kovoju su gamta...ji šalta ir bejausmė, neduodanti man to, ko aš noriu...