Vaikinukas, Kinijos provincijoje, vakare užsuka į kaimo trobelę ir prašo leist
pernakvot. Kinietis, senukas sutinka, tačiau su viena sąlyga - jei jis bent
pirštu palies jo dukrelę, tai turės patirti tris pačius baisiausius kiniečių
kankinimo būdus. Pamastęs, kad jau tokio kriošenos dukrelė tikraj bus sena,
sudžiūvusi senmergė, vaikinas sutiko su tokia neįprasta sąlyga.

Vakarieniaujant pamatęs senio dukrą tesiog apšalo. Jauna, meili, graži, akutės
siauros, lupytes širdelė - ne kaimo mergica, o tesiog Kinijos gražuolė.
Akivaizdu, kad jai vaikinukas irgi patiko, nes visą vakarą nenuleido nuo jo
akių.

Apnakvindino senis svečią palėpėjė. Atsigulęs vaikinas vartėsi, vartėsi, niekaip
jam iš galvos neišėjo gražioji senio dukra, kol pagaliau nusprendė - kas bus,
tas bus ir nutykino į mergaitės kambarį:

Paryčiui, pavargęs, bet laimingas galiausiai įsiropštė į savo lovą. Jau
įsidienojus, pabudęs, pajuto sunkumą ant krūtinės. Atsimerkęs, pamatė didelį
akmenį sau ant krūtinės, o ant jo priklijuotas raštelis: "Pirmas pats
baisiausias kiniečių kankinimo būdas: didelis akmuo ant krūtinės". Vaikinukas
šypteėejo, pagalvojęs, ką gi dar prigalvos senukas ir paėmęs akmenį nunešė ir
išmetė jį pro langą. Paleidęs akmenį, ant palangės pastebėjo kitą raštelį:
"Antras pats baisiausias kiniečių kankinimo būdas: akmuo šilkine virvute
priršstas prie kairiojo kiaušinio". Vaikinukas žaibiškai pamastęs, kad geriau
jau susilaužyt porą kaulų, nei likti iškastruotam, iššoko pro langą. Krisdamas,
apačioje pamatė stendą, ant kurio buvo parašyta: "Trečias pats baisiausias
kiniečių kankinimo būdas: dešinysis kaiušinis pririštas prie lovos".