Prasiveria durys. Vyras energingai:
- Brangioji, aš jau namie! (Tyla.)
- Aš parėjau! (Spengianti tyla.)
- Kas čia per velniava? Mylimas vyras grįžta iš darbo pavargęs, alkanas, o jį pasitinka tik suplyšusios šlepetės ir perkaręs katinas! (Katinas demonstratyviai nusisuka ir pridergia į šlepetę.)
- Šeimyna, po paraliais! Kur jūs? (Tyla.)
- Na, gerai, velnias su jumis! O aš, beje, šiandien algą gavau! (Nulis emocijų.)
- Mano pareigas paaukštino! (Du nuliai emocijų.)
- Juk šiandien mano gimtadienis, po galais! (Truputį garsiau.)
- Na, gerai! Jei nieko nėra namie, tai aš rūkysiu kambaryje! O jūs nors ir užduskite! (Dar garsiau.)
- Ir draugų pasikviesiu! Degtinę gersim! Daug degtinės! Ir ateis jie ne su savo kvaišomis žmonomis, o su draugėmis! Ir man atves! (Tyla.)
- Beje, brangioji žmonele, noriu tau štai ką pasakyti: man jau seniai į akį krito tavo draugė Marytė iš gretimos laiptinės. Ir, atrodo, aš jai taip pat. Kalė ji, žinoma, bet aš juk su ja negyvensiu, tik mylėsiuosi, tai koks man skirtumas, kad jos charakteris nepakenčiamas. (Kapų tyla.)
- O draugai prisigers ir vėl pradės apie tave visokias nešvankybes šnekėti. Aš juos pavadinsiu stuobriais - juk, tiesą sakant, jie tokie ir yra. Net tuomet, kai blaivūs būna. (Katinas, pakėlęs uodega, demonstratyviai rodo panieką.)
- Beje, tas gaidys Petras, kuris mūsų vestuvėse buvo, taip pat savo žmonai neištikimas. Ir netgi ne su Ona (tai seniau buvo), o su Jonu!(Katinas pridergia į antrą šlepetę.)
- Ir apskritai visi mūsų pažįstami, įskaitant ir tavo giminaičius, šlykštūs ir degradavę tipai. (Katinas iš lėto patraukia kambario link ir praveria duris.)
O kambaryje - šventinis stalas, balionai, vynas, degtine, draugai, kalė Marytė, Ona, Jonas, gaidys Petras ir mylima žmona. Visi iš nuostabos net išsižioję, o ant sienos puikuojasi plakatas: "Sveikiname sulaukus keturiasdešimties!"
Kažkur iš tolo pasigirsta vos girdimas žmonos balsas: "Su gimtadieniu, brangusis... Mes norėjome tau staigmeną padaryti, pradžiuginti..."