Už sąžiningumą
Rytų išminčius kartą aplankė kalėjimą, kuriame už įvairias bausmes kalėjo dvidešimt nuteistųjų.
- Už ką gi sėdite? - pasiteiravo išminčius.
Devyniolika iš dvidešimties nuteistųjų, vienas kitą perrėkdami, ėmė prisiekinėti, jog kalėjime jie atsidūrę be jokios kaltės, tiesiog dėl teisėjų aplaidžių klaidų. Ir tik dvidešimtasis kalinys sąžiningai prisipažino, jog jis kalėjime atliekąs bausmę už įvykdytą vagystę.
Ir išminčius įsakė tuoj pat paleisti į laisvę šį, dvidešimtąjį kalinį, tardamas:
- Šis kalinys gali turėti blogą įtaką visiems kitiems sąžiningiems žmonėms, čia atliekantiems bausmę.
Tad siūlau tostą už žmones, kurių sąžiningumas padeda jiems išlikti laisviems!