Ilgiuosi tavęs, meile mano, pavargau gyventi be tavęs, gyvenu prisiminimais, gyvenu ta vasara. Ir kaip sugrąžinti laiką atgal, kaip tave apkabinti, kaip naktį užmigt be ašarų, kaip sau atleist, kad tave palikau? Su tavim jaučiausi graži, su tavim buvau graži. Visi taip sakė, o aš netikėjau. Dabar žiūriu į dangų, į tą patį, po kuriuo buvom kartu, o dabar tik aš viena... Ir skausmas veržia krūtinę, trūksta oro, negaliu kvėpuot be tavęs ir tavo meilės ir nieks neįtikins, kad tai buvo klaida ir nieks neužgesins to, ką jaučiu. Šis jausmas manyje gimė, gyvena ir mirs...