Man sakė kad esi nepaprastai laimingas
Kad skęsti laimėj o ne liudesy
Man sakė kad esi bevaik turtingas
Tik meilę daug kam dalini.
Man sakė, kad Tavęs mylėt nereikia
Kad Tu ir taip jau mylimas esi
Man sakė kad Tave dar vaistai veikia
Kad naktimis Tu nemiegi.
rašai eiles verti lapus nuo sniego
Verki kai prakaito lašai sustoja ties Tavim
Man sakė kad Tavęs aš nesutiksiu
Nei dieną, nei nakčia - mintim.
Tu neateisi iš tamsos regėti šviesą
Tu neateisi iš nakties regėt dienos
Po langu nors nukris svarainiai
Tu neateisi pasitikt aušros.
Man sakė kad esi ne niekas
Surast Tave galiu ir pievoj ir miške
Ant pienės lapo žiedo ant drugelio
Visur tik Tu ir žemėj danguje.
Man sakė kad Tu bučinius nešioji
Kad saulei tekant lietų dovanoji
Man sakė kad rasos lašai delne
Tai ašaros kurios pravirkdo dar Tave.
Man sakė, kad esi nepaprastai laimingas
Kad meilė Tau kaip rožė vandeny
Man sakė kad esi labai turtingas
Kad viską šiam pasaulyje sukūręs Tu esi.


Sandra