Ne dėl idėjų žomnės veda,
Ne dėl sparnų jauniems dangus –
Tiesiog mylėt puiku ir gera
Pajutus skonį būt kartu.

Į druską padažykit duoną
Ir prisiminkit, kaip sūru,
Kad nesijaustų niekas „ponu“
Tarp dviejų virtusių Vienu.

Paduokit savo meilei ranką –
Jai Jūsų dviejų nepakanka.