Gauna kartą Ibrahimas kvietimą į Joškės sidabrines vestuves. Kvietimo pabaigoje
parašyta:
"Tiems draugams, kurie negalės atvykti, dovanas gražinsime".
Ibrahimas ir sako žmonai:
- Reikia ką nors padovanoti, nieko nenusiūsti labai negražu. Bet yra išeitis -
mes pas Joške neisim, tai dovaną turės grąžinti.
Na, Ibrahimas nuėjo pas kaimyną, ir pasiskolino labai puošnų ir velniškai brangų
sidabrinį stalo servizą. Nusiuntė jį Joškei ir laukia...
praėjo trys dienos, penkios, savaitė, dvi - servizo vis neatsiunčia.
Dar po savaitės Ibrahimas sako žmonai:
- Tikriausiai pamiršo Joškė ir apie mane ir apie servizą. Nueisiu pas jį ir lyg
netyčia priminsiu.
Nueina. Joškė sutinka jį išskėstimis rankomis, stipria apkabina ir sako:
- Na, pagaliau, Ibrahimai. O aš kaip tik šiandien savo žmonai sakiau - jei ir
šiandien Ibrahimas negalės ateiti, vakare nusiūsim servizą.