Drauge, norėčiau padovanoti Tau lietų... Tokį vėsų, bet dieviškai gaivų. Bet, deja, aš tik žmogus. Ir tegaliu padovanoti tau lašą. Imk, jis tavo. Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas, kuriose kasdien matytum galybes gėlių. Bet aš tik žmogus, atleisk... Taigi, įteiksiu tau mažą gelytę, kuri nuvys greičiau, nei Tu. Štai, imk ji. Norėjau padovanoti Tau bekraštį dangų... Deja, nepakėliau aš jo. Juk aš tik žmogus... O dabar nusišypsok, juk pasaulis toks nuostabus!