Į mėnulio glėbį įsisupus
Aš prisimenu, Motut, Tave,
Kaip lopšinė meiliai švelniom lūpom
Glostydavo vakarais sapne.

Ir dabar užmigusi sapnuoju
Tavo veidą, lūpas ir rankas...
Vėl prabėgusi laiku būtuoju,
Gydau gerumu žaizdas senas.

Paskaityki, Mama, trumpą laišką
Įsisupus mėnesio glėbin...
Ir manosios meilės žodžių žaismą
Pasidėki mylinčion širdin.

Iš lopšinių pas Tave sugrįžus
Aš – dukra – Tavoj širdy pražydus.