Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus
Rasos lašais ant žemės akmenų tylių...
Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus
Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų.

Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus,
Būk baltas rūkas sklindantis link debesų –
Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus,
Gyvenanti lietum dėl sąžinių švarių.

Esi viena tarp daugelio gyvybių atneštų –
Esi šventa ir būk laiminga tarp vaikų.