teka 06:01
leidžiasi 18:21
Delčia
24 mėnulio d.
Baltų vienybės diena
Vardadienius švenčia:
Mauricijus, Tarvina, Tarvinas, Tomas, Virmantė
Gimtadienis:
Andrea Bocelli
Sužinok
Sveikinimai
Daugiau sveikinimų..
Atvirukai
Daugiau atvirukų..
Statistika
Svetainėje:
Sveikinimai - 1797
Tostai - 286
SMS tekstai - 731
Atvirutės - 1366
Mintys - 943
Patarlės - 312
Užuojautos - 83
Videosveikinimai - 72
Anekdotai - 5066
Išsiųsta
Šiandien - 0
Vakar - 0
Per 7 d. - 3
Per mėn. - 20
Viso - 58272
Tostai.lt rekomenduoja
Velykos  > Kambarių puošimas

Laukiant Velykų, viską sodyboje susitvarkius, puošiami kambariai. Paprastai tai būdavo daroma ketvirtadienį. Kaip 1930 m. rašė „Pavasaris", „langai, skobnys, suolai žvilgėte žvilga.

Šventųjų paveikslai nuvalomi ir papuošiami įvairiai iškarpytais spalvotais popieriais. Palubėj pakabinama keli iŠ audeklo pasiūti, su popierio sparnais ir uodega, paukščiai. Užustalės kampas, ypačiai atsidėjus, papuošiamas taip pat spalvotai, įvairiai karpytais, popierėliais, o žemiau pakabinama puikiais raštais baltutėlis rankšluostis".
Dažniausiai puošmenos buvo daromos iš šiaudelių, kiaušinio kevalo, popieriaus ir pridedama žalumynų.
Svarbiausia puošmena tai šiaudinukų sodai (jų rečiau pasitaiko tik šiauriniuose Lietuvos rajonuose), šešiakampės žvaigždės, reketukai, įvairaus dydžio paukščiukai. Velykų šventės buvo kasmetinė proga atnaujinti šiaudinukus. Juos daugiausia darydavo senimas ir paaugę vaikai. įvairių šiaudinių papuošalų pagrindas yra narelis. Sveiki nekulti ruginiai šiaudai sudrėkinami ir sukarpomi vienodais gabalėliais. Ant siūlo suneriami 8 vienodo ilgio šiaudeliai ir taip surišami, kad gerai susiglaustų šiaudelių galai. Paskui virtinė pakreipiama taip, kad pasidarytų skaitmuo aštuoni, ir, perlenkus pusiau, viršūnės surišamos. Tada imami dar keturi šiaudeliai ir po vieną neriami ant siūlo jo vienas galas rišamas prie narelio kraštinio kampo. Užnertas šiaudelis kreipiamas taip, kad siūlą būtų galima perkeisti per gretimą narelio kampą. Taip pririšami visi keturi šiaudeliai. Vienas narelis suneriamas iš 12 šiaudelių. Iš tokių narelių ir padaromas sodas.
Žvaigždės nareliui imami 4 trumpesni ir keturi ilgesni šiaudeliai. Jie ant siūlo suveriami poromis. Narelių kampučiai papuošiami trumpesniais šiaudeliais, sausomis gėlytėmis. Iš narelių sunarstomos žvaigždutės, girliandos ir kiti papuošalai.
Iš pusiau perskeltų ir lygintuvu išlygintų šiaudų daromi paukšteliai. Sudedama kryžmai po vienodą skaičių tokio pat ilgio šiau dėlių ir taip perpinama, kad audinys būtų tik centre, o galai liktų laisvi. Paskui tinklelis sulenkiamas, šiaudelių galai perkeičiami ir surišami tai sparneliai. Viename gale iš šiaudelių suformuojamas paukščio snapas, kitame uodega.
Girliandos buvo daromos taip: ant siūlo veriami 23 cm ilgio šiaudeliai pakaitomis su sausais ramunių, sausučių ar kitų gėlių žiedais. Iš šiaudų pindavo ir vestuvinius žiedus. Tai užuomina, kad vestuves galima kelti, kad gavėnia pasibaigė.
Labai populiari Velykų puošmena iš kiaušinio kevalo padaryti paukščiukai. Žalio kiaušinio vidų išpūsdavo, kevalą pamargindavo, priklijuodavo iš popieriaus sulankstytus sparnelius, uodegą, snapą (Pasvalio raj. snapą nulipdydavo iš tešlos). Kartais sparnelius ir uodegą darydavo iš tikrų paukščio plunksnų.
Sodus ir reketukus kabindavo palubėje, dažniausiai kambario kertėje, virš stalo, rečiau kambario viduryje. Žvaigždėmis puošdavo sienas. Paukščius pririšdavo soduose ir atskirai prie lubų įvairiose vietose. Kabėdami ant ašutų paukščiukai ir reketukai tai į vieną, tai į kitą pusę sukdavosi. Paukščiukus iš kiaušinių lukštų rišdavo ir prie eglės šakų, pakištų po sija (Trakų raj. Kazokiškių, Leipalingio apyl.). Veiviržėnuose (Klaipėdos raj.) tokius paukštelius kabindavo ir ant darželyje įsmeigtos tankios medžio šakos.
Pradėjus Lietuvoje puošti Kalėdų eglutę, pirmieji jos papuošalai buvo velykiniai šiaudinukai ir kiaušinio kevalo paukšteliai.
Velykinis papuošalas yra ir popieriaus karpiniai. Jais puošdavo paveikslų rėmus, lempų gaubtus, gėlių vazonus, kartais ir langų rėmų viršų.
Velykoms įvairiose Lietuvos vietose (išskyrus Suvalkiją) želdindavo ir avižų, rečiau miežių želmenų. Likus dviem savaitėms iki Velykų, juos pasėdavo į pripiltus žemių dubenėlius ar dėžutes. Kiti avižas sumaišydavo su žemėmis, suberdavo į popierinį maišelį ar popieriaus tūtą, platųjį tūtos galą užlankstydavo ir tūtą statydavo smaigaliu į viršų. Protarpiais palaistydavo. Avižoms sudygus, popierių nuimdavo. Per Velykas tarp želmenų prikaišiodavo gėlyčių ir sudėdavo margučius. Dubenėliais su želmenimis (kiti ir margutį čia įdėdavo) papuošdavo palanges, vaišių stalą. Šeimininkės, dengdamos Velykų stalą, žalumynams skirdavo ypač daug dėmesio.