teka 05:55
leidžiasi 18:51
Pilnatis
20 mėnulio d.
Vardadienius švenčia:
Filemona, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Siksta, Sikstas
Gimtadienis:
Maxim Gorky
Sužinok
Sveikinimai
Daugiau sveikinimų..
Atvirukai
Daugiau atvirukų..
Statistika
Svetainėje:
Sveikinimai - 1797
Tostai - 286
SMS tekstai - 731
Atvirutės - 1366
Mintys - 943
Patarlės - 312
Užuojautos - 83
Videosveikinimai - 72
Anekdotai - 5066
Išsiųsta
Šiandien - 0
Vakar - 0
Per 7 d. - 0
Per mėn. - 0
Viso - 58459
Tostai.lt rekomenduoja
Velykos  > Sūpuoklės

Be sūpuoklių velykinis džiaugsmas senajame Lietuvos kaime neįsivaizduojamas. Daugelyje kaimų sūpuoklės buvo įrengtos visą laiką. Pavyzdžiui, 37 sodybų Žagariu k. prie Seinų mūsų šimtmečio antrajame dešimtmetyje buvo trejos sūpuoklės, kitur jaunimo susibūrimo vietose jas vyrai įrengdavo prieš Velykas.

Vienuose kaimuose jaunimas, vyrai ir merginos, renkasi prie vienų, pusberniai, piemenys linksminasi prie kitų sūpuoklių (95). Sūpuokles dažniausiai įkeldavo tarp dviejų tvirtų greta augančių medžių pamiškėje ar sodyboje, kitur kasdavo du stulpus į žemę, dar kitur gretimai vienas į kitą suremdavo po du stulpus. Užkėlę tarp šakų arba ant stulpų viršaus skersinį, prie jo pritaisydavo kalvio padarytus vyrius ir dvi tokio storio, kad būtų galima gerai suimti ranka, 58 m ilgio kartis. Apačioje jas sujungdavo lentele, ant kurios buvo galima supantis atsistoti.
Dažnai, ypač kai pavasaris šaltas ir vėlyvas, sūpuokles kabindavo daržinėse permesdavo per siją virves arba vadeles, o per kilpas apačioje perkišdavo lentutę; apačioje pakreikdavo šiaudų, kad krisdamas mažiau susitrenktų. Susirinkdavo būriai jaunimo, vaikai kitą kartą tik antrą ar trečią dieną prieidavo suptis.
Vyrai supdavosi poromis, stovėdami, o merginos sėdėdamos, įsisupa iki pašelmenio, o lauke būdavo ir tokių, kurie persiversdavo. Kuo aukščiau įsisupsi, tuo garbingiau. Kuri merga aukščiau įsisupa, bus gera šeimininkė (Seinai). Gana dažnai būdavo ir tragiškų atsitikimų: „Iš supeklos iškritęs dažnai nė ai nepasakęs pabalina akis ir tuoj „Dievui dūšią atiduoda", o jei ir paserga, tai vis tik tenka per velėną žiūrėti (palaidotam būti)".
Mažiems vaikams sūpuokles įrengdavo ir kambaryje, sakydavo, jeigu vaikai per Velykas supsis, tai bus smagūs ir greiti. Rytų Lietuvoje suptis kabindavo ir geldą (Tverečiaus apyl.). Už sijos užkabindavo virves, o jų galus uznerdavo ant abiejų geldos galų. 1 geldą kurioje skalbia rūbus, sulipa vaikų kiek telpa ir ima džiaugdamiesi suptis. Viduryje geldos sėdi mažyliai, o galuose kiek didesni stati. Jie laikosi už virvių ir savimi stumdami geldą skrieja net iki lubų. Kartais mažyliai, sėdėdami geldos viduryje, ima rėkti, bijo, ypač mergaitės, bet berniukai jų nepaiso. Jiems norisi su gelda prakirsti lubas ir skristi dar aukščiau (Adutiškis, 1914 m.). Sakydavo, kad tai primena mažus piemenėlius, supusius Jėzusiuką (Tverečius). Mergaitės besisupdamos ir padainuodavo (sūpuoklinės dainos dainuojamos tik supantis). Pavyzdžiui, Adutiškyje dainuodavo taip:
  Supkit meskit,
Supkit meskit
Mane jauną,
Kad užvysčiau, Kad užvysčiau Aukštą kalną.
Tą susiedą už grėdelės, Ūčia lylia lyliutėlio,
Vyžų pinti, blusų rinkti,
Ūčia lylia lyliutėlio.