Gal daug kam pasirodys keista, kad per tokį trumpą laiką galima suprasti, kad tas žmogus yra būtent Tas žmogus, bet aš pasakysiu štai ką – tai supranti iš karto, arba niekada. Daugelis mano, kad laikas yra kaip mokytojas – atvers knygą, perskaitys, išaiškins, ir pačiam beliks padaryti tik išvadas – būti kartu ar nebūti. Ne. Laikas – tai mokinys. Jis užvers visas knygas ir išbėgs į lauką... O kada grįš, tu staiga suprasi, kad metai nuėjo veltui, kad tavo artimas žmogus, kurį laikui bėgant, rodos, turėtum pažinti kaip atverstą knygą, yra visai kitoks, negu manei jį esant. Ir sugrįžes laikas padės tašką. Išsiskirs du svetimi žmonės, tik tada supratę, kad niekad nebuvo skirti vienas kitam. Tai kas po velnių bus visus tuos metus buvę?! Baimė likti vienam? Prisirišimas? Ilgesys? Meilės reikia sulaukti, ir ji negali kelti jokių abejonių...

Stano