Velykų data, visų kitų švenčių ataskaitos taškas, nustatomas pagal pirmąją Mėnulio pilnatį po pavasario lygiadienio. Velykos- gražiausia pavasario šventė. Svarbiausias velykų atributas- kiaušiniai, simbolizuojantys vaisingumą ir atsinaujinimą, gamtos prisikėlimą. Kiaušiniai marginami nuo neatmenamų laikų, o jų spalva turi simbolinę reikšmę. Žalia spalva simbolizuoja atgimstančią gamtą, raudona- išsklaido blogį, mėlyna- gerą orą, juoda spalva simbolizuoja deivę Žemyną.

Balandžio pirmoji- aprilis, melų ar juoko diena, reikia nepražiopsoti, jei pasts neapgausi, tai kiti tave apmulkins, o atsigriebti ne visiems aštrialiežuviams pavyksta. Jei nori, kad patikėtų užsimiegoję naivuoliai, reikia pasitelkt visą vaidintojo talentą. Melų juokai geriausi iki pietų, vėliau niekas niekuo netiki, net ir teisybę pasakius.

1382 m. balandžio mėn. LDK Kęstutis pirmą kartą savo žygiams panaudojo laivyną ir bombardas. Su jais pirmą kartą puolė Jurbarką, kuriame tuo metu buvo kryžiuočiai.

Ketvirtas metų mėnuo, kaip ir kiti pavasario mėnesiai, pavadintas paukščio vardu- balandžio. Nojui alyvos šakelę ir žinią apie tvano pabaigą atnešė balandis, jis laikomas taikos simboliu. Ne veltui Pasaulinė paukščių dieną švenčiame pavasarį, kai iš tolimos kelionės į tėviškę sugrįžta pulkai paukštelių. Pirmieji, kurie rudenį paliko mus paskutiniai, dar kovo mėnesį atgal parlėkė ir jau seniai suka lizdelius. Vėliausiai parsiras margi ir raibi paukšteliai, kad pavasario lapijos margume galėtų pasislėpti. Pats laikas iškelti paukšteliams inkilus, pasirūpinkime mažaisiais Žemės gyventojais, tegu ir jiems būna šventė.

1579 m. balandžio 1 d. Steponas Batoras pasirašė Vilniaus universiteto įsteigimo raštą . Vilniaus universitetas gavo tokias pat teises, kokiomis naudojosi Krokuvos universitetas. Pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas Krokuvos jėzuitas Petras Skarga.

Vardadienius švenčia:
Dainora Hugonas Rimgaudas Teodoras