Eina Petka jūros pakrante. Žiūri, ant smėlio guli auksinė žuvelė. Plaka uodega, prašo į vandenį paleisti ją. Dar žada įvykdyti tris norus.
- Duok alaus pagirioms!
Atsiranda bokalas alaus. Petka ji užsiverčia ir pasigardžiuodamas vienu mauku išgeria.
- Duok dabar 500 gr.! - sukomanduoja.
Atsiranda butelys. Tas jį, makt, ir susiverčia visą iš karto.
- Duok dar 500 gr.!
Atsiranda antras butelys. Petka nugeria pusę ir dairosi aplinkui.
- Na, tai paleisk mane dabar! - prašo žuvelė.
- Tylėk, užkanda! - tarė Petka, trankydamas jos galvą į bokalo kraštą.